kykčioti

kýkčioti, -ioja, -iojo intr. 1. retkarčiais kosėti, kosčioti: Ligonis kýkčiojo, kýkčiojo ir nedaturėjo (mirė) Vlk. 2. čiaukšėti: Žylelė cypčio[ja], startelė kykčio[ja] LTR(Tl).